2016 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Hello, it's me

Senė is back, bitchez. 

Daugiau nei metus nieko nerašiau. Apskritai, praėjo koks pusvalandis, kol prisiminiau kaip čia prisijungti. Reikėjo prisiminti sunkius slaptažodžius ir neatrastus kodus, kad galėčiau iš naujo pamatyti gražų Senės veidą ir jos mėgiamą sarkazmą. Paskaičiau savo genialias mintis ir iš neturėjimo ką veikti nusprendžiau nedelsti ir bring Senė back to layf iki to laiko, kol vėl užklupus gyvenimo sunkumai ir metams dingsiu į mišką.

Kadangi šventės vis dar yra aktuali tema, tai trumpai pasamprotausiu apie tai, ką Senei reiškia Kalėdos ir Nauji metai. Pernai metais Senė nusprendė boikotuoti šventes. Juk dabar Kalėdos yra "Ką nupirkt dovanų?" sąvoka. Neturi dovanų - neturi Kalėdų. O jei neturi Kalėdų - Senės giminės verkia ir piktai grūmoja pirštais sakydami, kad Senė yra nedėkingas paršas. Per šias Kalėdas taip ir padariau - neatvežiau dovanų. Atvežiau save ir tai, mano nuomone, yra the best present ever. Žinoma, anksti ryte prie eglutės dar ir pasamprotavau apie tai kaip Kalėdos yra sukomercializuotos, kaip po mažu dingsta Kalėdų, kaip šeimos ir buvimo kartu šventė. Visa Jėzaus gimtadienio šventė yra užpildoma daiktais, kurie yra labiau "pasigirk kitam ką gavau per šventes", o ne iš širdutės gelmių dovanota unikali ir ypatinga dovana savo artimiesiems. Giminės gana sunkiai priėmė tokią netikėtą žinią. Kaip visais sunkiais ir kebliais gyvenimo atvejais, vienintelė močiutė supratingai linksėjo galva ir buvo vienintelė mano sąjungininkė, kartu tuo pačiu man dovanodama 16-tą porą vilnonių kojinių. Mažesnio ūgio ir proto atstovai iš karto parodė savo nepritarimą pradėdami garsiai rėkti ir mosikuoti rankomis. Kai kurie net bandė Senę pasijausti nemaloniai ir žiūrėdami į mano gyvenimo nubučiuotas akis burti tokias vol. 24 pasakas  kaip "o aš taip tikėjausi iš tavęs dovanųųų". Kiti, protingesni, iš karto suprato klastą: 
- Neturi pinigų, Sene?
- Jo. - Ir diskusijos buvo baigtos. 

Nauji metai Senei kaip visada yra depresijos ir nemalonių pojūčių metas. Jei reiktų išskirti vienintelę datą, kurios Senė labiausiai nelaukia ir norėtų nutrinti nuo kalendoriaus paviršiaus, tai būtų faking gruodžio 31. 

Visų pirma, nauji metai reiškia ne naujus tikslus, pradžias ir "šie metai bus geresni jėėė švenčiam". Ne. Tai eilinė diena. Eilinė naktis. Atsibudus kitą naktį nieko neįvyksta, tik pagalvoji, kad už kelių mėnesių dar metais pasensi. Nieko išskirtinio ar stebuklingo apie tai nėra. Fejerverkai irgi patenka į top labiausiai nereikalingiausių išradimų sąrašą. Savaitė prieš ir savaitė po naujų vis dar galima pagalvoti, kad prasidėjo trečias pasaulinis karas, o tu eini gatve ir galvoji, kad namuose neturi bunkerio. Visada per naujus būnu depresuota, suirzusi ir noriu eiti miegoti. Naujus metus esu šventusi visaip. Su didele, su maža, su nepažįstamų ir tik su vieno žmogaus kompanija/-omis. Dar niekada nešvenčiau viena. Lovoje. Saldžiai miegodama. 2017?

Nesušalkit. Mua.




  




Senė.