Pasimatymas

Vakar senė buvo pasimatyme. Jo, trečiadienį. 

Vienas iš labiausiai nekenčiamiausių dalykų senės pompastiškame pasaulyje yra kitų žmonių begalinis noras tave supiršti su priešingos lyties atstovu, kurį tavo geriausia panyčka matė vieną kartą gyvenime. Toks kišimasis į asmeninius reikalus nervina net pačias tolimiausias plaukų galiukų šaknies daleles. Senė yra patenkinta dabartine savo psichine būsena. Jeigu kiltų noras susirasti šuniuką prie kojos - susirastų nedvejodama. 

Piršlė visą savaitę rodė jo foto, kalbėjo apie jį ir jo gyvenimo pasiekimus. Tada automatiškai paklausiau "Tai ko, blet, jis be panos, jei toks tobulas?" Ji tik susigėdo ir mikčiodama neišgalėjo atsakyti į svarbiausią  tos dienos klausimą. Mekendama lyg avelė paargumentavo: "Bet jis turi bemsą!". Senė tada dar nežinojo kokie bemsiški pyragai princo laukia ir gilioje agonijoje toliau klausėsi sekamų pasakų.

Nežinau kas įtikino senę, po ilgos darbo dienos ir dar trečiadienį išeiti susitikti su svajonių princu. Galbūt graži fajeboko nuotrauka? Smalsumas ir po to gailėjimasis, kad neišdrįsau? Ar tiesiog parašyta žinutė "privažiuos prie darbo. gražinkis.". Apskritai niekada nemėgau aklų ar matomų pasimatymų. Man jie per daug "awkwardiški". Senei yra neįdomu kito žmogaus gimimo ir vystymosi istorijos. Man ir pačiai nėra įdomu pasakoti apie save, nes tai jau dariau šimtus kartų ir kiekvieną kartą tai darydama viduje jaučiuosi, kad esu vis mažiau nuoširdi tam, su kuriuo šnekuosi. Dėl to, vietoje lūpyčių dažymosi, paskendusi mintyse galvojau kokią taktiką pasirinkti.

Kaip visada, noriu reakcijos ir šoko. Už tai, vos įlipusi į bemsą rėžiau tiesiai šviesiai: "pas Tave ar pas mane?" ir išpūtusi akeles laukiau reakcijos. Vyriokas ne juokais sutriko. "Tai gal pirma susipažinkim? Aš Kęstas" ir išsišiepė milijono rublių verta šypsena. Kad būtų dar awkwardiškiau, pradėjau klausinėti durnų klausimų, kad tik nereiktų klausyti jo ir lieti savo biografijos paslapčių. Nežinau ką jis veikia gyvenime, bet žinau ką valgė vakar pusryčiams. Nežinau kiek jis merginų yra turėjęs, bet žinau, kad niekada gyvenime nėra plovęs grindų. Bemsinis princas nuvežė mane į kažkokį prabangų restoraną ir užsakė šampano man vienai "gurkšnoti". Nekenčiu šampano ir niekada alkoholio negeriu viena, todėl visą vakarą taurės net nepriliečiau. Deja, bet niekas to nepastebėjo, nes apsimetusi kvailute sparčiai kopiau į įkyrumo Everestą. O jis tik raudonavo, mėlynavo ir suko akis į šalį stengdamasis išvengti senės rūgštaus žvilgsnio, net nepagalvodamas apie nepaliestą šampano taurę. Dar dabar nežinau nieko apie jį kaip asmenybę. Bet galiu pasakyti, kad jis turi dvidešimt keturias poras kojinių. 

Moralas toks, kad niekada nereikia manęs su kažkuo piršti ir tikėtis laimingos pabaigos. Ne visiems patinka gyventi pagal kitų dūdeles ir svajones. Turiu savybę daryti priešingai, nei yra sakoma. Tad jei nori mane sudominti, geriau pasakyk "nenoriu tavęs matyti gyvenime". Tada šoksiu į glėbį ir amžinai būsiu tavo, zuiki. Tai tik paprasta moterų logika, ne raketų mokslas. 

Gražių pasimatymų, susimatymų ir nesimatymų. Mua.

Senė.