II DALIS. Interneto riterių paieškos

Trokšt keberiokšt. Štai ir riterių medžiojimo internietuose antroji dalis (I dalis čia).

Iš viso spėjau pabendrauti su ~12 asmenų. Kaip minėjau, visus suskirsčiau į kategorijas, kad senei būtų lengviau atsiminti. 

1. Sekso varguoliai. Pirma žinutė, kurioje tikėjausi gauti kvietimą romantiškos vakarienės arba bent jau mano asmenybę atspindintį komplimentą skambėjo taip (kalba netaisyta): "150 litu uz nakty. priwaziuociau". Whoa! Mano asmenybę įvertino net pusantro šimto litų. Reikia derėtis. Senė tikrai daugiau verta. Mano atsakas: "300 Lt ir kiek turėjai iš lietuvių kalbos?". Gaila, kad neturiu draugės užsiimančios senuoju amatu - paklausčiau pagal ką įkainiai skaičiuojami (su didžia pagarba). Tokio tipo reiškiniai pasikartojo dar du kartus. Vienas siūlėsi ateiti į svečius ir atlikti reikalą už ačiū, nes jaučiasi vienišas o aš esu "simpatiska panele ;)". Kitas raitelis tiesiog paklausė ar tikri papai  ir kad manęs nori. Man paklausus privažiuotum ar ateitum, laidininkas nieko neatsakė. Ko gero mažytė rankytė jau kibo į darbą, o tokiu šventu atveju - nevalia trukdyti. 

2. Kažkas ne taip. Storas, plikas, žemas, per plonas, neatitinka amžiaus kategorijos, šiaip įtartinas iš žvilgsnio, žemas, nėra profilio nuotraukos. Tokie laido riteriai ko gero parašo visoms, svarbu, kad būtų ne vyriškos giminės atstovas. Dažniausiai pokalbio pradžia prasideda žodžiais "Labas, kaip sekasi/ka veiki/ kodel nemiegi/noreciau pabendrauti". Tiesiog tikimasi mandagiai užkalbinti, ir sulaukti atsako. Nėra išrankūs, tiesiog bando laimę, nes gyvenime, dėl kažkokių (ne)suprantamų priežasčių merginos neturi ir nežinia, ar tokią yra lietę. Paskaičius jų profilius, pažiūrėjus nuotraukas ir pasitelkus subjektyvius apmąstymus prieinu prie išvados, kad "ne Tau, Martynai." Senė nebūtų mandagi senė, jei neatrašytų ir pakalbintų. Dažniausiai pokalbiai sukasi apie banalybes, kurios neįdomios nei vienai, nei kitai pusei. Kai jau sužinai pašnekovo šuns vardą, supranti, kad užteks žaisti. Tegul toliau riteriauja internieto tyruose. Sėkmės jiems.

3. Potencialieji. Tokie pasitaikė net du. Iš nuotraukos atrodė už velnią gražesni, o ir aprašymuose - pakankamai išsilavinę (nesu tikra, tiesiog noriu tikėti). Nežinau kas jie, iš kur, ką veikia gyvenime ir kokio reikalo tuščiai leidžia laiką pažinčių svetainėse. Bet kokiu atveju, su jais vyko savotiškai informatyvi diskusija. Su vienu daugiausiai kalbėjomės apie emigraciją, o su kitu apie gerą humoro jausmą. Sekundei net susimąsčiau, kad gal nėra jau taip ir blogai tas internietas. Jau galvojau kaip perlipti per išdidumą ir pakviesti išgerti kavos puodo. Meilė baigėsi, kai abu raiteliai paprašė mano fajeboko, kad būtų lengviau bendrauti (nes dabar tai daryti yra nepatogu, nesikeikus). Specialiai pasakiau, kad tokio neturiu. Po šio provokuojančio pareiškimo diskusijos staigiai nutrūko, nes dingo galimybė fajeboko platybėse pamatyti mano girtos ir ant grindų besivoliojančios foto. 

Išvada. Niekas nemoka rašyti žodžių su lietuviškomis raidėmis. 

Aprašiusi savo pastebėjimus prisipažinsiu, kad visame šitame reikale senė nieko nepametė, todėl rimtai ir neieškojo. Tik eksperimentavo ir darė tai, ką moka geriausiai - dalino savo išmintį. Taip pat įgavo reikalingos patirties, kuri bus naudinga stikliuko gerbėjų savaitiniuose susirinkimuose. Rašydama šį įrašą susimąsčiau, kiek neidentifikuotų laido riterių šiandien sutiksiu išėjusi iš trobos pakvėpuoti grynu oru. O jie tik nedrąsiai suks akis į šalį apakinti mano grožio. 

Atėjo pavasaris, todėl savo jau kalbintiems meilės ištroškusiems riteriams patariau išeiti pasiganyti į laukus. Neabejoju, kad ten ras geltonkasę lietuvaitę melžiančią margą telyčaitę. Ne tik gyvenimo meilę sutiks, bet dar ir šviežio pieno gaus. Nepabandęs - nesužinosi.

Senė.