Ateitis, patirtis ir bapkės

Dvejonės abejonės kamuoja senės žilą galvelę.

Ko gi čia vėl šiku į sijoną?

Kelią pastojo amžinasis jauno ir seno žmogaus klausimas "ką daroom šią vasarąą?". Senė nėra tinginio pantis ir negalvoja kaip bus smagu praleisti laiką pas tėvus ant pečiaus. Pagal visas gyvenimo taisykles, tai turėtų būti mano paskutinė vasara, kurioje oficialiai esu studentė ir galiu sau leisti nieko neveikti, o tiesiog ilsėtis ir daryti ilgus bei romantiškus pasivaikščiojimus nuo šaldytuvo iki lovos. 

Turiu tris galimybes, kurios man yra numestos kaip skanūs kaulai šuniui. Visas smagumas tame, kad jų visų negaliu pasiimti vienu metu. Ir nežinau, kurį kaulą pasirinkus padarysiu teisingą sprendimą. O ir priėmusi galutinį sprendimą tikrai gailėsiuosi nepasirinkus kito varianto ir nesužinodama kaip būtų buvę kitur (senė save pažįsta). Jums skaitant, ko gero, į makaulę jau šovė tokios genialios mintys kaip: "rinkis tai, ko pati nori labiausiai" arba "klausyk savo neracionalios širdies ir kvailo proto" ir "neberašinėk neįdomių nesąmonių". Iš karčios patirties sakau, kad tokia pagalba man yra neveiksminga.

Trumpai aprašysiu apie siūlomas galimybes. Paatvirausiu, širdgėlą išliesiu. Gal kas nosinę atneš ir nuvalys varvančius snarglius. Šiuo metu užuojautos ir dėmesio senei trūksta kaip ant kranto išmestam banginiui vandens. 

Pirmas variantas: darbas privačioje įmonėje. Prieš keletą dienų minėjau, kad senei pribrendo reikalas ieškotis darbo. Po netrumpų klajonių ir bėgiojimų - darbas surastas. Jau pirmadienį eisiu galutinai sudėti visus taškus ant i ir ė. Darbas padorus, su plačiomis galimybėmis į ateitį. Minusas: dirbsiu ne savo srityje (kurią šiuo metu ale studijuoju). Visada esu atvira naujiems dalykams ir tikiu savimi, kad nieko nėra neįmanomo (proto ribose). Pliusas: kažkiek tuo dalyku domiuosi savarankiškai ir tai nebūtų visai nežinoma sritis, kurioje tupėčiau kaip žalia varlė ant žalio lapo vidur žalio prūdo. Pripažinsiu, kad senei labiausiai glosto širdelę tai, kad ir be reikalingų kvalifikacijų sugebėjau didžius ponus apžavėti savo kerais ir išmintimi, kurie nepabijos į mane investuoti (jokio pažinčių faktoriaus nebuvo). Šis darbas traukia kaip velnias, bet taip pat yra daug rizikos aspektų, kurie mano įsivaizduojamą pasakų namelį gali sugriauti vienu vėjelio gūsiu. Jei pasilieku čia - pasilieku ilgam laikui, o tai uždarys galimybę save realizuoti kitoje srityje.

Antras variantas: vasarai gavau praktikos galimybę vienoje laaabai aukštoje institucijoje. Vienintelė savo universitete gavau tokią malonę, kuri jokioje šalikelėje nesimėto. Popieriai nesutvarkyti, bet gražų patvirtinimo laišką jau turiu. Minusas - praktika bus neapmokoma ir turėsiu keltis į kitą miestą. Tai reiškia, kad vienu metu turėsiu išlaikyti dvi gyvenamąsias erdves ir dar sukrapštyti pinigų maisto trupiniams. Aišku, yra kitas variantas - gyventi po kokiu tiltu ir melstis, kad dažnai nelytų. Tėvų pinigų niekada neprašau iš principo, nes ir taip aštuoniolika metų į mane sukišo. Tegul dabar į save investuojasi, o aš kaip nors prasisuksiu. Įžiūriu ir dar vieną minusą tame, kad po trijų mėnesių varganos praktikos manęs niekas neįdarbins. Tokiuose dalykuose dirbi tik už galimas pažintis ir rekomendacijas. Ar dėl to verta sulysti į skolas, bet turėti fantastišką patirtį, kuri tau galbūt bus reikalinga tolimoje ateityje? Štai kur klausimas, Hamletai. 

Trečias variantas: viską mesti velniop ir su panyčkom važiuoti uždarbiauti kavinukėje prie jūros. Per vienus žmones žinau kitus žmones, kurie gali įdarbinti vienu rankos mostu. Viena iš manųjų saulių tokį eksperimentą padarė praeitą vasarą ir dabar, kartu mane čiešindama vykti drauge, neužsičiaupdama jau pusmetį pasakoja kaip nuostabiai-fantastiškai praleido tuos tris savo gyvenimo mėnesius. Pasiūlymas vilioja, neslėpsiu. Pliusai: būsiu su gera kompanija, dirbsiu kurorte prie jūros (prie kurios nebuvus šimtą metų, nes visos mano vasaros yra parduotos), ir žinoma - ne mažos bapkės kapsės į kišenę. Minusai: jokios pridėtinės vertės toks darbas mano "karjeroje" neatneš.

Štai tokie galvos skausmai ir ūžesiai neduoda senei ramybės pastarąsias kelias savaites. Nenoriu apsunkinti Jūsų nuostabių gyvenimų prašydama patarimo, nes žinau, kad tai įtakos sprendimui nedarys. Tiesiog kukliai pati nusivalysiu snarglį ir toliau lauksiu ką ponas likimas atneš. Galbūt galimybė paskutinę vasarą praleisti pas tėvus ant pečiaus ir nėra tokia bloga alternatyva.

Senė.