Kokie drąsūs žmonės tie lietuviai.
Aš esu urvinė žmogiena, ir man reikia keisti gyvenimo būdą.
Pff, nieko nekeisiu savo gyvenime. Aš tobula, o visi kiti lopai.
Vakar, sėdėdama stikliuko gerbėjų susirinkime su savo panyčkom sužinojau daug tiesų. Apie vieną iš jų ir norėčiau pasidalinti.
Kaip šiais laikais susirasti vyrą be balto žirgo, bet su didele širdim pinigine? O gi paprastai, miela neišsilavinusi barakūda. Tereikia įsidėti papų fotkę į internetines pažinčių svetainių platybes ir vualia, tu jau turi eržilą, kuris jau spėjo pasimaloninti Tavo pagalba, o baigęs dar ir pakviečia kavos :) (negaliu neuždėti šypsenėlės).
Mano viena labai gera ir nuoširdi draugė padarė tokį socialinį eksperimentą. Užsiregistravo pažinčių svetainėje. Ir ką jūs manot - nekaltybė prarasta, o dabar jau ir normalų bachūrą susirado. Na, apie jo "normalumo" laipsnį dar reiktų pasiginčyti, bet čia ateičiai. Grįžtant prie temos, galiu pasakyti, kad niekada nesidomėjau pažinčių svetainėmis. Galvojau, kad ten registruojasi tik visiški lodariai, kurie yra kažkuo deformuoti, nes negali "gyvai" panyčkos nusikabinti. Kaip mūsų tėvai, seneliai, probobutės ir prodiedukai susipažindavo? Kaimo baliai ir baliuškos mus pagimdė. Be jų nebūtų mūsų. O dabar užtenka sexy foto -> viena žinutė -> kava -> draugystė arba geras (?) seksas.
Tokiuose dviejų žmonių santykiuose mane gąsdina nežinomybė. Po velnių, ką tu žinai kas kitame laido gale pilvą (ir ne tik) išvirtęs sėdi? O jei aš bendrauju su kita mergina, su penkiasdešimtmečiu degradavusiu nuplikusiu storuliu arba tiesiog tokiu pat trolium kaip aš? Nepasitikiu žmogais tikrame gyvenime, todėl pasitikėjimo laipsnis interneto platybėse - dar "didesnis". Reikėtų daug drąsos, kad galėčiau išeiti į lauką susitikti su laidiniu riteriu. Gal net įkalti garbinamo stikliuko. Bent jau neprisiminčiau kur einu.
Užteks čia apie mane, svarbiau pletkai. Taigi, mano ta pati gera draugė, per mėnesį išbuvo apie dešimtyje pasimatymų su vaikinais iš interneto. Sakė, kad su dauguma yra palikę gerais draugais, o su paskutinium raiteliu tapo pora. Didžiausiai pasistojęs klausimas man buvo - "kaip tu, blet, nebijai?" O ji tik gražiai nusijuokė ir primerkusi vieną akytę atšovė: - "o ko čia bijoti, blet?." Tada, sekundę patylėjus ir pažvelgus į tuščio stikliuko dugną, kažkas man skaudžiai trenkė iš paširdžių: reikia susikurti anketą pažinčių svetainėje. Taigi, saugokitės laido raiteliai, ištrolinsiu jus, o po to aprašysiu kas gero Lietuvos rinkoje.
Stiprybės ir padorumo.
Senė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą