Savaitė be kompiuterio

Šis įrašas išgimdytas ilgų apmąstymų ir savęs klausinėjimų būdu.

Suskirstyčiau viską dalimis, nes esu organizuotas žmogus, po šimts perkūnų.

Klubas.

Lengvai apgirtusi šokdinausi leopardo timpių gerbėjų ir pagyvenusių grandininių vyriškių atmosferoje. Kiek kartų ten eičiau - vaizdai ir veidai nesikeičia. Mano brangiausiojo nebuvimas šalia (kompiuterio, vyro taip gyvenime nevadinčiau - red. pastaba) privertė senę nusivalyti dulkes nuo kabliukų, išsišukuoti plaukus ir iš po komodos išsitraukti užmirštus ryškius lūpų dažus. Aišku, su savo saulėmis nuėjusios ten, kur protingi nevaikšto, vilčių ir sudužusių svajonių išsipildymo nesitikėjome. Nežinau ko ten iš vis ėjom. Ko gero tą vakarą nebebuvo kas geriau veikti.
Trumpai apžvelgus vakarą: gavau nemokamai išgerti - pliusas. Tualete susikoliojau su kažkokia ypatingų bruožų ir stiliaus pojūčio vietine lankytoja (nepamenu aplinkybių. Pamenu tik raudonus aukštakulnius ir sukilusį norą muštis, bet kartu ir nežinojimą kaip reikia muštis) - pliusas. Neaiškus vaikinas visą vakarą neatstojo ir prašė fajeboko arba telefono numerio - minusas. Ko jau ko, vaikai, bet neprašinėkit merginų tokių dalykų. Ypač senų senių. Ir iš vis, net nelyskit prie senų senių.

Nakvynė.
Viena iš mano draugių gyvena bendrabutyje. Todėl jei per daug nusigeriame ir neišgalime surinkti telefono mygtukų piktam taxi vairuotojui išsikviesti - visada liekame ten nakvoti. Ir šiaip, studentų bendrabučiuose geriau ir linksmiau švęsti, nei nuosavam bute. Atmosfera priverčia elgtis kvailai ir neatsakingai. Senė barakuose visada išsimiega geriausiai.
Šitą gyvenimo epizodą atsimenu gana miglotai. Žinau, kad nusprendėme daug negerti, todėl pasiėmėm tik keturis didžiausius martinio butelius ir nusprendėme jį pagardinti su spraituku, žaliąja citrina ir ledukais - bobiškai. Nuo plepalų, juokų, šokių ir įpusėjus trečiam buteliui konkrečių smulkmenų nepamenu, todėl žinau tik tiek: kambaryje atsirado daugiau žmonių; viena iš mano saulių su peiliu (?) kaip vijurkas lekiojo per kambarius ir kvietė prisijungti prie mūsų arba kažkokias savo neaiškias tiesas skleidė (gerai, kad nieko nepripjovė); susiginčijau su dviem merginom iš gretimo kambario dėl šaldytuvo (net neįsivaizduoju kodėl) ir jau dešimtą kartą susikivirčijau su budėtoja dėl triukšmo; antrą valandą nakties mus išvarė iš barako; sugalvojom nulėkti į miestą, bet nei viena nesugebėjo dorai suregzti sakinio paskambinus išsikviesti taxi, todėl ketvirtą kartą operatorė pati numetė ragelį; buvo pakankamai šilta, todėl nusprendėme pasitiki saulę, bet su dainomis grįžom į tą patį baraką (prieš tai dar kažkur pasivalkiojusios); kadangi man buvo pagrasinta nekelti kojos į baraką, tai pro budėtoją prašliuožiau grindimis, kol saulės užstojo kelią raudodamos, kad jas įleistų. Tada pribaigėm visus likusius butelius ir septintą valanda ryto kritom kaip rudeniniai lapai miegoti. Atsikėlusios pamatėme, kad tame pačiame kambaryje miegojo du vyrukai, o viena iš mano saulių išeidama iš tualeto sumaišė kambarius ir užmigo kaimynų kambaryje ant kilimo šalia lovos.

Kultūrinimasis.
Ne tik baliai ir festivaliai dominavo senės gyvenime. Truputėlį nuobodžiaudama iš naujo aplankiau, ko gero, visus muziejus ir dailės parodas. Dalyvavau keliuose man (ne)reikalinguose seminaruose paklausyti protingų žmonių blevyzgų. Susipažinau su labai ypatingais žmonėmis, be kurių minčių ir idėjų, man atrodo, nebegaliu gyventi ir nekantrauju dar kartą su jais susitikti.
Šiaip, barai, kavinės... sėdi ir diskutuoji su liaudimi apie opias ir nelabai svarbias gyvenimiškas problemas. Ko dar senei reikia? Na, nebent šaltų ir ką tik išspaustų apelsinų sulčių.

Tokia ta savaitė be kompiuterio.  Vis tiek už striptizą šokantį zuiki nieko geriau nebus.
Mua.

Senė.