Blogas žmogus

Ar gali žmogus būti nepriklausomas?

Negali. 

Ar gali žmogus nuspėti kitą žmogų?

Negali.

Iš pradžių esame priklausomi nuo tėvų. "Kol po mano stogu - mano taisyklės", "kol moku pinigus - tol darai ką sakau". O kas būna kai nebesi po tėvų stogu ir užsidirbi pats? Tampi vis tiek nuo jų priklausomas, nes atsiranda nepagarba būti nepriklausomam. Turi būti dėkingas už viską ką jie dėl tavęs padarė, todėl kiekvienas tavo gyvenimo žingsnis yra matuojamas "o ką tėvai pasakys". 

Čia šiaip sau, tiesiog norėjau pasakyti, kad nemėgstu būti priklausoma. O realiai, mes jau esame gimę priklausomi ir visą gyvenimą ieškome nuo ko dar galėtų priklausyti mūsų gyvenimai. Sako, kad vergystės metai baigiasi, bet mes esame lygiai tokie pat vergai kaip prieš šimtus metų. Tik gal be rykščių. Nors...niekada negali žinoti kas kaip kur ir kada.

Neseniai susidūriau su nemalonia situacija. Pasijutau labai blogas žmogus, nes tris metus gyvenau savo galvos scenarijuje, kuris, pasirodo buvo klaidingas kito žmogaus sąskaita. Supratau ir pripažinau sau, kad visada tikiu savo tiesa. Bendraujant su manimi, man visada kyla noras prieštarauti - niekada neišgirsi "o, taip, pritariu tau". Greičiau: "pritariu, bet.....". O žodis bet yra konfliktų šaltinio priežastis. Galbūt būčiau tobula diktatorė: visada turiu tikslų ir jų siekiu bet kokia kaina, tikiu tik savo tiesa, ir iš prigimties esu blogas žmogus, todėl tokiais pat laikau aplinkinius. O geresnio jausmo pasaulyje kaip vadovauti ir jaustis reikalingai nėra. Trūkumas - nesugebėčiau išlaikyti valdžios. Priešų susirandu tada, kai pradedu būti savimi. Draugus įgyju tada, kai apsimetu kvailesne nei esu iš tikrųjų. O tikrasis veidas ankščiau ar vėliau išlenda iš savo slėptuvės.

Vienas pažįstamas laikė mane labai gera drauge. O aš jo kaip draugo nemačiau, mačiau kaip žmogų, kuris manęs savotiškai nemėgsta, ieško naudos ir gal net nekenčia, todėl kvailiukės vaidmuo bendraujant su juo buvo įprasta procedūra. Užvakar kilo konfliktas ir išsakiau viską ką manau apie mūsų santykius (į tai įėjo tam tikros ankščiau kartu patirtos situacijos, kurios ir paskatino konfliktą). Pasirodo, jis mane laiko geriausia savo drauge. O kam nėra malonu, kai esi kažkam reikalingas? Va tokie dalykai minkština diktatorės širdį. Galvojau, kad juokauja ir taip bando laimėti konfliktą, bet išsikalbėjus susidėliojo visi taškai ant i. Mano išankstinis nusistatymas pakišo koją ir viduje sugriuvau kaip kortų namelis papūstas vėjo. Pradėjau savimi nepasitikėti - nieko nėra baisiau, kai negali atskirti juodo nuo balto. Prieš tris metus padariau siaubingą išankstinio nusistatymo klaidą. Galvojau, kad pasakiusi teisybę jausčiausi geriau, bet pasijutau blogiausiu žmogumi pasaulyje, nes nevertinau draugystės formos kurią jis man siūlė. O aš juk visada matau ko žmogus daugiau ar mažiau iš manęs nori. 

Žinau, kad santykiai nebebus tokie, kaip prieš tai - matau jau kurį laiką pasikeitusį žvilgsnį. Geriausia drauge jis manęs nebelaikys ir toks atviras kaip prieš tai nebebus. Mandagumas laikys mus drauge kol vieną dieną keliai su visam išsiskirs. Štai kas nutinka, kai parodai savo tikrąjį veidą. Bent jau išsakiau teisybę ir nebemelavau sau ir jam. Esu švari ties šiuo reikalu, bet jaučiu, kad sąžinė yra juodos anglies spalvos.

Pradėjau žiūrėti Game of Thrones. Tikrai siūlau nežiūrėti, jei nenorite trumpam prarasti asmeninį gyvenimą (mane taip pat įspėjo). Tris dienas akis pravarvinau, bet pasivijau ketvirtą sezoną. 

Ko gero, esu nuo jo priklausoma. 

Senė.