Kokia gera nuotaika apėmusi senę!
Sakytum gamta bunda ir su ja kartu prasidėjo paranormalūs reiškiniai.
Vakar vakare su savo saulėm apturėjom įdomią diskusiją, kurią reikia užrašyti, nes alzhaimeris kiekvieną dieną vis labiau rodo savo dantis. Kaip visada, intelektualiai ir išmintingai prie bobiškos pinakolados, diskutavome apie mistiką, raganas, ir galiausiai - būrėjas. Artimiausias mūsų laikų herojes, kurios savo paslaptimi ir magiškomis taro kortomis užburia jaunų netekėjusių mergaičių galvas ir širdis. Pasirodo, didžioji dalis sugerovių bent kartą gyvenime buvo išbandžiusios magiškas būrėjų/raganų paslaugas ir vakar nesidrovėjo papasakoti savo istorijų.
Pirmas ir įdomiausias visų dalyvaujančių diskusijoje pasidalintas reikalas, yra susijęs su nekuo kitu, o meilės peripetijomis. Vienai iš mano panyčkų būrėja pasakė tiesiai šviesiai: "jei iki dvidešimt vienerių metų neapsiženyji - lieki senmergė visam gyvenimui." Juokas juokais, bet smagu matyti, kaip ji šio fakto nepripažįsta ir svajingai žiūrėdama į niekur tiki savojo princo ant balto žirgo paistalais. Turi ji dabar kažkokį vietinį, kuris nemokamai apmoka sąskaitas restoranuose. Teisingai, studentei taupyti maisto išlaidas būtina, o kaip parodys ateitis - dar pažiūrėsma. Nuoširdžiai linkiu jai nelikti senmerge, nes "ką žmonės pasakys, bliamba." Kitai dalyvei kaimo ragana išpranašavo, kad iki kitos vasaros ji pastos. Šiuo metu ji vaikino neturi ir iš vis yra stipriai papykusi ant vyriškos giminės atstovų dėl asmeninių nuoskaudų ir sužeidimų. Esmė ta, kad po tokio į akis drėbto išpranašavimo, ji pradėjo su ragana putotis ir derėtis (bent jau taip sakė). Viskas baigėsi lažybomis iš dėžės šampano, nes ragana buvo šimtu keturiasdešimt penkiais procentais įsitikinusi, kad gražuolė jau kitais metais tokiu pat laiku bus su kūdikiu ant rankų. "Na ką, metus jokio nesaugaus sekso" - savo istoriją baigė teisybės ieškotoja. Sėkmės ir stiprybės jai. Pargabenk tą dėžę šampės!
Būrėjos slenkstį esu peržengusi du kartus. Kartą prieš mokyklos baigimą, o kitą šiaip, nes nebuvo kas veikti ir reikėjo pojūčių. Pirmą kartą nieko blogo nepasakė, ir nelabai pamenu ką ji ten iš tų kortų nuskaitė. Nors mano klausimai irgi nebuvo įdomūs: daugiausiai susiję su mokslais, ar įstosiu kur noriu, ar išsilaikysiu egzaminus ir pan. Antrą kartą labiau pasisekė, nes išpranašavo ir blogų dalykų (kurie lyg šiol neatsitiko) ir šiaip didelę dalį būrimo lankose vaikščiojo, kas buvo labai smagu. Aš tylėjau kaip žuvis vandenyje ir leidau jai suktis aplink savo pirštą. Pradėjo pasakoti apie mano šeimą, bet ryškiai pro šalį (pasitikėjimą bandė sukelti iš pradžių paminėdama kažką kas jau seniai "žinoma" ir akylai viena akimi stebėdama mano mikroemocijas blevyzgojo toliau). O aš, kaip gera klientė vis linksėjau galva ir mintyse galvojau kokia aš bloga. Vienas įsimintinas dalykas: išpranašavo, kad susituoksiu su blondinu mėlynomis akimis. Tada jos paklausiau: "bet mano ilgametis draugas juodaplaukis ir mes nežadam išsiskirti". Ji nesutriko ir leptelėjo "tai ko gero labai šviesus vidus jo, žinai, aura gera". Nuuu nepasakyčiau, bet tebūnie. Ko gero, ne pirmas kartas jai taip fail'int. Pamenu, kad sumokėtų rublių tikrai buvo gaila. Gal skambutis į VMI tą gailestį būtų sumažinęs?
Supratau, kad ir ką kas sakytų - geriau ateities nežinoti. Kai išgirsti kokią nors įdomesnę pranašystę, savotiškai užsiprogramuoji ir save apgaudinėji ją netikėdama. O kas būtų, jei to nebūtum sužinojusi? Galbūt dabar viena iš mano saulių ant rankų suptų kūdikį ir būtų laimingiausias žmogus pasaulyje, vietoj to, kad eilinį vakarą praleistų apsikabinusi trečią stiklinę pinakolados. O aš, galbūt, dabar negalvočiau apie šviesaplaukius taip, kaip galvojau prieš apsilankymą pas būrėją.
Those damn fortune tellers.
Senė.
Pirmas ir įdomiausias visų dalyvaujančių diskusijoje pasidalintas reikalas, yra susijęs su nekuo kitu, o meilės peripetijomis. Vienai iš mano panyčkų būrėja pasakė tiesiai šviesiai: "jei iki dvidešimt vienerių metų neapsiženyji - lieki senmergė visam gyvenimui." Juokas juokais, bet smagu matyti, kaip ji šio fakto nepripažįsta ir svajingai žiūrėdama į niekur tiki savojo princo ant balto žirgo paistalais. Turi ji dabar kažkokį vietinį, kuris nemokamai apmoka sąskaitas restoranuose. Teisingai, studentei taupyti maisto išlaidas būtina, o kaip parodys ateitis - dar pažiūrėsma. Nuoširdžiai linkiu jai nelikti senmerge, nes "ką žmonės pasakys, bliamba." Kitai dalyvei kaimo ragana išpranašavo, kad iki kitos vasaros ji pastos. Šiuo metu ji vaikino neturi ir iš vis yra stipriai papykusi ant vyriškos giminės atstovų dėl asmeninių nuoskaudų ir sužeidimų. Esmė ta, kad po tokio į akis drėbto išpranašavimo, ji pradėjo su ragana putotis ir derėtis (bent jau taip sakė). Viskas baigėsi lažybomis iš dėžės šampano, nes ragana buvo šimtu keturiasdešimt penkiais procentais įsitikinusi, kad gražuolė jau kitais metais tokiu pat laiku bus su kūdikiu ant rankų. "Na ką, metus jokio nesaugaus sekso" - savo istoriją baigė teisybės ieškotoja. Sėkmės ir stiprybės jai. Pargabenk tą dėžę šampės!
Būrėjos slenkstį esu peržengusi du kartus. Kartą prieš mokyklos baigimą, o kitą šiaip, nes nebuvo kas veikti ir reikėjo pojūčių. Pirmą kartą nieko blogo nepasakė, ir nelabai pamenu ką ji ten iš tų kortų nuskaitė. Nors mano klausimai irgi nebuvo įdomūs: daugiausiai susiję su mokslais, ar įstosiu kur noriu, ar išsilaikysiu egzaminus ir pan. Antrą kartą labiau pasisekė, nes išpranašavo ir blogų dalykų (kurie lyg šiol neatsitiko) ir šiaip didelę dalį būrimo lankose vaikščiojo, kas buvo labai smagu. Aš tylėjau kaip žuvis vandenyje ir leidau jai suktis aplink savo pirštą. Pradėjo pasakoti apie mano šeimą, bet ryškiai pro šalį (pasitikėjimą bandė sukelti iš pradžių paminėdama kažką kas jau seniai "žinoma" ir akylai viena akimi stebėdama mano mikroemocijas blevyzgojo toliau). O aš, kaip gera klientė vis linksėjau galva ir mintyse galvojau kokia aš bloga. Vienas įsimintinas dalykas: išpranašavo, kad susituoksiu su blondinu mėlynomis akimis. Tada jos paklausiau: "bet mano ilgametis draugas juodaplaukis ir mes nežadam išsiskirti". Ji nesutriko ir leptelėjo "tai ko gero labai šviesus vidus jo, žinai, aura gera". Nuuu nepasakyčiau, bet tebūnie. Ko gero, ne pirmas kartas jai taip fail'int. Pamenu, kad sumokėtų rublių tikrai buvo gaila. Gal skambutis į VMI tą gailestį būtų sumažinęs?
Supratau, kad ir ką kas sakytų - geriau ateities nežinoti. Kai išgirsti kokią nors įdomesnę pranašystę, savotiškai užsiprogramuoji ir save apgaudinėji ją netikėdama. O kas būtų, jei to nebūtum sužinojusi? Galbūt dabar viena iš mano saulių ant rankų suptų kūdikį ir būtų laimingiausias žmogus pasaulyje, vietoj to, kad eilinį vakarą praleistų apsikabinusi trečią stiklinę pinakolados. O aš, galbūt, dabar negalvočiau apie šviesaplaukius taip, kaip galvojau prieš apsilankymą pas būrėją.
Those damn fortune tellers.
Senė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą