Kažkoks ypatingas paskutinio vasaros mėnesio įkvėpimas užplūdo Senės makaulę.
Norisi rašyti ir dalintis kažkuo (ne)prasmingu internetuose ir atsipirkti už tuos kelis visiško nerašymo mėnesius. Dirbau ir buvau užsiėmusi savais reikaliūkščiais, dėl to blogą apleidau kaip tikra rūpužiena pasiklydusi ražienose.
Na, ir šiuo metu, trumpam galiu nemokamai naudotis internetu.
Šiandien norėčiau pablevyzgoti apie drabužius ir aukštakulnius, dėl kurių moteriškos lyties atstovės pameta galvas, prasidėjus masiškiems išpardavimų laikotarpiams. Senė, kaip bebūtų, dažniausiai viešumoje nuoga nevaikšto ir pati kartais užsuka į vietinį skuduryną nusipirkti maikių, šortų ar jau nutrinto megztinio. Žinoma, kartais Senė nulekia ir į prabangias parduotuves, kuriose už prastai pasiūtą maikoną sumoka 60 Lt ir kuris po pirmo skalbimo tampa nuostabiu skuduru valyti grindims ir langams. Bet hey, tas vienas kartas kai jį apsirengi ir iškeliauji alkoholiauti į centrą būna vertas visų tų komplimentų ir aistringų vyrų žvilgsnių! I am right?
Jau sakiau, kad man patinka stebėti žmones. Mano top dešimtuke garbingą penktą vietą užima moterys apsiperkančios rūbų parduotuvėse. Tas susikaupimas, koncentracija ir ryžtas akyse įkvepia nematomai konkurencijai. Tema eina ne apie prabangias parduotuves, kur tokių pat drabužių gali rasti įvairių dydžių. O apie skudurynus, lupatynus ir visokius kitokiu -ynus, kuriuose gali rasti vienatinį, firminį, nesugadintą ir dar tau tinkantį rūbą, kuris kažkada džiugino prabangią vokietę arba anglę. Kokia euforija ir trumpalaikis pasitenkinimas užplūsta dūšelę kai randi tau tinkantį skudurą, o netoli tavęs ieškojusi moteriškė tavo radinį nužiūri pilnomis pavydo ir nusivylimo akimis. Galbūt čia tik Senę taip veikia lupatyninė įtampa, nes jos nuomone firminėse parduotuvėse viskas daug paprasčiau, greičiau ir neįdomiau.
Rašau apie tai, nes pačiai šiandien teko apsilankyti vienoje iš tokių nuostabių įstaigų. Nieko konkretaus nenorėjau, tiesiog stebėjau, mėgavausi atmosfera ir žiūrinėjau gal kokį skudurėlį pavyks nugvelpti iš po nieko nenutuokiančios konkurentės. Deja, bet azarto šį kartą nebuvo, o ir po dviejų apsilankymų dėvėtų rūbų parduotuvėse, teko sudėti ginklus ir važiuoti namo, nes a) atsibodo, b) užsinorėjau valgyti. Šis apsilankymas privertė prisiminti jaunystės (taip, Senė jau labai sena) keliavimus po visus miesto lupatynus ir neišblėstančius naujų skudurų ieškojimus bei potyrį randant kažką įspūdingo (nors šį kartą ir nieko nepešiau).
Viena iš mano saulių yra lupatynų užkalbėtoja. Nuėjus su ja į dėvėtų rūbų parduotuvę rasi geriausių ir nuostabiausių vienatinių rūbų per pirmas penkias minutes. Iš šono atrodo, kad ji jau būtų gimusi su gerų drabužių ieškojimo lokatoriais, kurie nukreipia dėmesį ties ta linkme, kurioje slepiasi geriausi rūbai. Sėkmė? Pažintys? Dievo dovana? - klausiu aš jos kiekvieną kartą kai išlekiam kur nors atnaujinti garderobą. Ji nieko man neatsako, tik vietiniame lupatyne iš krūvos rūbų ištraukia firminius D&G marškinius.
Nesu madų ir rūbų auka. Neturiu meilės batams ir nesuprantu kaip galima mylėti kažkokį vienatinį objektą, kurio pabaiga laukia šiukšlyne arba tame pačiame skuduryne. Mokykloje turėjau vieną nuskalbtą megztinį ir džinsus, kuriuos be perstojo nešiodavau. Tik einant link trečios dešimties pradžios ir sutikus savąsias saules, supratau, kad rūbas žmogų puošia, o jų įvairovė puošia dar labiau.
Sėkmės medžioklėje.
Senė.
Na, ir šiuo metu, trumpam galiu nemokamai naudotis internetu.
Šiandien norėčiau pablevyzgoti apie drabužius ir aukštakulnius, dėl kurių moteriškos lyties atstovės pameta galvas, prasidėjus masiškiems išpardavimų laikotarpiams. Senė, kaip bebūtų, dažniausiai viešumoje nuoga nevaikšto ir pati kartais užsuka į vietinį skuduryną nusipirkti maikių, šortų ar jau nutrinto megztinio. Žinoma, kartais Senė nulekia ir į prabangias parduotuves, kuriose už prastai pasiūtą maikoną sumoka 60 Lt ir kuris po pirmo skalbimo tampa nuostabiu skuduru valyti grindims ir langams. Bet hey, tas vienas kartas kai jį apsirengi ir iškeliauji alkoholiauti į centrą būna vertas visų tų komplimentų ir aistringų vyrų žvilgsnių! I am right?
Jau sakiau, kad man patinka stebėti žmones. Mano top dešimtuke garbingą penktą vietą užima moterys apsiperkančios rūbų parduotuvėse. Tas susikaupimas, koncentracija ir ryžtas akyse įkvepia nematomai konkurencijai. Tema eina ne apie prabangias parduotuves, kur tokių pat drabužių gali rasti įvairių dydžių. O apie skudurynus, lupatynus ir visokius kitokiu -ynus, kuriuose gali rasti vienatinį, firminį, nesugadintą ir dar tau tinkantį rūbą, kuris kažkada džiugino prabangią vokietę arba anglę. Kokia euforija ir trumpalaikis pasitenkinimas užplūsta dūšelę kai randi tau tinkantį skudurą, o netoli tavęs ieškojusi moteriškė tavo radinį nužiūri pilnomis pavydo ir nusivylimo akimis. Galbūt čia tik Senę taip veikia lupatyninė įtampa, nes jos nuomone firminėse parduotuvėse viskas daug paprasčiau, greičiau ir neįdomiau.
Rašau apie tai, nes pačiai šiandien teko apsilankyti vienoje iš tokių nuostabių įstaigų. Nieko konkretaus nenorėjau, tiesiog stebėjau, mėgavausi atmosfera ir žiūrinėjau gal kokį skudurėlį pavyks nugvelpti iš po nieko nenutuokiančios konkurentės. Deja, bet azarto šį kartą nebuvo, o ir po dviejų apsilankymų dėvėtų rūbų parduotuvėse, teko sudėti ginklus ir važiuoti namo, nes a) atsibodo, b) užsinorėjau valgyti. Šis apsilankymas privertė prisiminti jaunystės (taip, Senė jau labai sena) keliavimus po visus miesto lupatynus ir neišblėstančius naujų skudurų ieškojimus bei potyrį randant kažką įspūdingo (nors šį kartą ir nieko nepešiau).
Viena iš mano saulių yra lupatynų užkalbėtoja. Nuėjus su ja į dėvėtų rūbų parduotuvę rasi geriausių ir nuostabiausių vienatinių rūbų per pirmas penkias minutes. Iš šono atrodo, kad ji jau būtų gimusi su gerų drabužių ieškojimo lokatoriais, kurie nukreipia dėmesį ties ta linkme, kurioje slepiasi geriausi rūbai. Sėkmė? Pažintys? Dievo dovana? - klausiu aš jos kiekvieną kartą kai išlekiam kur nors atnaujinti garderobą. Ji nieko man neatsako, tik vietiniame lupatyne iš krūvos rūbų ištraukia firminius D&G marškinius.
Nesu madų ir rūbų auka. Neturiu meilės batams ir nesuprantu kaip galima mylėti kažkokį vienatinį objektą, kurio pabaiga laukia šiukšlyne arba tame pačiame skuduryne. Mokykloje turėjau vieną nuskalbtą megztinį ir džinsus, kuriuos be perstojo nešiodavau. Tik einant link trečios dešimties pradžios ir sutikus savąsias saules, supratau, kad rūbas žmogų puošia, o jų įvairovė puošia dar labiau.
Sėkmės medžioklėje.
Senė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą